naujieninkas

naujíeninkas, -ė smob. (1) 1. žr. naujienininkas: Vėlai vakarą, visiems jau gulant, atbėgo viso sodžiaus naujieninkė ir ėmė uždususiu balsu pasakoti Vaižg. 2. kas nori įvesti naujovių, novatorius: Apsisakė prieš naujieninkus Gmž.